Laimė ir saviraiška, kaip tai susiję?
15 gegužės, 2018 | Autorius: Andrius Pekarskas
Laimė ir saviraiška, kaip tai susiję?
Kiekvienas, mažas ar didelis, jaunas ar senas jaučia poreikį būti laimingu. Sakoma – kiekvienam savo laimė. Iš tikrųjų, kiekvieno žmogaus laimės suvokimas pasižymi skirtingais aspektais. Vienam laimės „dėlionė“ susideda iš sveikatos, jo aplinkos, gero darbo ir galimybės tobulėti. Kito laimės dedamosios yra galimybė keliauti, būti su draugais ir pramogauti. Trečiam tai galimybė rasti savo kelią, tarnauti kitiems ir Dievui. Kiekvienas žmogus turi savo receptą, bet tikriausiai pritarsite, kad laimė nėra apčiuopiamas ir pastovus dalykas. Tai labiau sąlyginai greitai kintanti būseną, susijusi su judėjimu į priekį, tobulėjimu ir saviraiška.
Ne veltui, vis dažniau keliamas klausimas, kaip žmogui būti laimingu šiandieninėje visuomenėje. Kad ir kaip bauginančiai skambėtų, valstybėms daug laimingų žmonių turėti „neapsimoka“. Juk jei radikaliai pakiltų laimės indeksas, pradėtų griūti ekonominis valstybės pamatas. Daugelis sričių tiesiogiai ar netiesiogiai siejasi su žmogių laimingumu. Laimingų žmonių nereikia tiek daug gydyti, išrašyti jiems vaistų, konsultuoti teisiniais ar psichologiniais klausimais. Laimingas žmogus nėra nepriklausomas nuo vartotojiško gyvenimo būdo. Tad šiuolaikinei visuomenei kylantis laimės rodiklis nėra naudingas.
Žmogus pakliuvęs į vartotojiškos visuomenės užburtą ratą turi vienintelį būdą iš jos ištrūkti – prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Kiekvienas žmogus turi pasirinkimą, ar būti sąžiningu sau ir gyventi savo gyvenimą, ar vadovautis aplinkos primestomis vertybėmis ir gyventi „laimingą“ gyvenimą kaip visi. Deja, pasirinkimą gali matyti tik sąmoningas žmogus, kuris įžvelgia alternatyvas ir geba pasirinkti sau tinkamiausią sprendimą. Sunkiausia yra tai, kad žmogus dažnai tapatinasi su aplinka, sureikšmina kitų nuomonę ir dažniausiai daro tai, kas priimtina visuomenės normoms. Savistaba šiuo atveju leidžia pamatyti, kuriuose srityse įjungtas „autopilotas“. Tam, kad padarytumėme nors keletą žingsnių tikrosios savo laimės link, turime užsiimti saviugda ir savirealizacija. Turime tvirtai žinoti, kas padarys mus laimingais ir kaip tai galima būtų pasiekti.
Daugeliu laimės receptų savirealizacija – vienas pagrindinių komponentų. Savirealizacija yra unikali kiekvienam žmogui. Ir būtent ji suteikia prasmės gyvenimui. Žymus psichoterapeutas V. Franklis tai įvardino kaip logoterapiją. Kuo daugiau žmogus įžvelgia prasmės įvairiose savo gyvenimo srityse, tuo labiau jis jaučiasi laimingu. Kitaip tariant, jis dažniau ir labiau linkęs patirti pasitenkinimą gyvenimu, dažniau ir nuoširdžiai patirti teigiamas emocijas (teigiamas savęs suvokimas). Laimė kaip minėjome yra daugiakomponentė, tad žmogus turi stengtis realizuoti save įvairiose gyvenimo srityse. Nors prasmės suvokimas labai individualus, tačiau būtinas kiekvienam pilnatvės jausmo siekiančiam žmogui.
Taigi, nagrinėjant žmogaus savirealizacijos aspektą, tenka pripažinti, kad šis reikalauja nemažai laiko ir gyvybinių resursų. Tačiau savo ruoštu, tai investicija, turinti svarią atsiperkamąją grąžą – laimę. Savirealizacija gali būti labai įvairi, o šiais laikais priemonių ir galimybių tiek daug. Kursai, seminarai, knygos… Be to, beieškant savo kelio, galima plėsti savo bendraminčių ratą, kuriame palaikanti aplinka padeda sparčiau tobulėti, rasti norimų atsakymų. Žmonės, dalindamiesi savo patirtimi, padeda išvengti galimų klaidų, rasti greitesnį sprendimo kelią. Tokiu būdu savirealizacija vyksta daug greičiau ir pats procesas atneša daugiau pasitenkinimo.