Svajok taip, tarsi visos svajonės išsipildytų
15 sausio, 2018 | Autorius: Andrius Pekarskas
Svajonės ir jų išsipildymas nėra pasaulio stebuklas – tai gyvybiškai svarbus žmogaus vystymosi procesas. Gebėjimas svajoti – viena iš savybių, kuriomis pasižymi žmogus. Kad taptume sąmoningais ir pažintume save, turime prisiminti slapčiausius savo norus ir svajones.
Bet, jei apsidairysime aplinkui, pamatysime begalę nelaimingų žmonių, kurie gyvena kitokį nei svajojo gyvenimą. Liūdniausia yra tai, kad daugelis iš jų net neprisimena apie ką svajojo…
Yra keletas priežasčių, kodėl nustojame svajoti ir vadovautis svajonėmis kaip kelrodžiu, parodančiu, kas šiame gyvenime yra arčiausiai mūsų esybės.
Aplinka. Tai vienas iš įtakingiausių mūsų gyvenimo faktorių. Tie, kas prarado gebėjimą svajoti, turbūt ne kartą girdėjo raginimus nustoti svajoti: „baik svajoti apie nesąmones“, „užtenka svajoti, reikia gyventi čia ir dabar“, „prisisvajosi“, „nereikia svajoti, vėliau nusivilsi“ ir t.t. Ir tai, kas galbūt buvo jūsų laimigo gyvenimo raktas, kitų žmonių vertinimu pasirodė tik neverta dėmesio svajone. Laimingi yra tie, kuriems buvo suteikta teisė tai daryti, kurie buvo skatinami ne tik svajoti bet ir tikėti. Sėkmingi tie, kurie buvo stiprūs ir, nepaisant visko, išsaugojo savyje gebėjimą ir norą svajoti. Sakau išsaugojo, nes visi vaikai svajoja. Jie susikuria savo laimingo gyvenimo modelį, vėliau jį išbando žaisdami ir lengvai paleidžia, jei jis pasirodo ne visai atitinkantis jų lūkesčius. Svajoti ir tikėti stebuklais yra didžiausias turtas, kurį, bėgant metams, daugelis praranda.
Neišsipildžiusios svajonės. Dažnai tenka girdėti žmones sakant, kad nustojo svajoti, nes jų svajonės neišsipildo. Bet iš tiesų visos tikros svajonės pildosi. Kai mūsų svajonė ateina iš širdies gelmių, svajojimo procese dalyvauja visas fizinis kūnas. Atsiranda daugiau energijos ir entuziazmo, o išorinis pasaulis atsiliepia į mūsų svajonę. Taip pat tikroji svajonė nuo netikrosios skiriasi išsipildymo rezultatu.
Galime paimti paprastą pavyzdį. Norite naujo automobilio. Galite jo norėti, nes tai padidins jūsų komforto lygį, statusą ir pripažinimą. Arba galite svajoti apie naują automobilį, nes tada galėsite nuveikti daugiau gerų darbų, daugiau padėti kitiems, atlaisvinti savo laiką ir skirti jį santykiams ir dvasiniam augimui. Svajonė viena, bet jos išsipildymo rezultatai yra skirtingi. Jūsų nuomone, kuriuo atvejų svajonė išsipildys greičiau?
Tikra svajonė mumyse žadina kūrėją. Mes pradedame kurti gyvenimą, pasidaro įdomų. Dėl tos svajonės galime daug ką padaryti, ji plečiasi ir auga… Tačiau, kai svajojame „galva“, svajonei dažniausiai neišsipildžius, nusiviliame ir jaučiamės auka, kaltiname pasaulį, aplinką ir t.t. O, kadangi pasaulis tampa vis labiau materialistišku ir vis labiau įsivyrauja vartotojiškas požiūris, tai neišsipildžiusių svajonių vis daugėja. Su kiekviena neišsipildžiusia svajone svajojame vis mažiau ir mažiau.
Laikas. Kai pradedame apie kažką svajoti, atsiranda natūralus noras gauti tai čia ir dabar. Nekantrumas žudo mūsų gebėjimą svajoti. Ar prisimenate, kai vaikystėje kažko labai norėdavote ir apie kažką svajodavote ilgą laiką, kokios emocijos ir jausmai jus užvaldydavo, kai svajonė išsipildydavo? Begalinė laimė ir tikėjimas, kad viskas įmanoma.
Tikrąją svajonę reikia išjausti, išnešioti savyje, pasiekti tam tikrą būseną, kad vidus būtų atviras ir pasiruošęs tos svajonės įsikūnijimui. Tai labai įdomus ir subtilus procesas. Kai mūsų mintys, jausmai, norai ir protas visiškai susiderina, mūsų svajonės materializuojasi.
Galime paimti paprastą, moterišką pavyzdį. Daugeliui moterų laimingam gyvenimui reikia tvirtų santykių ir šeimos. Jos svajoja apie tam tikrus vyro bruožus, kurie įtakoja tam tikrą santykių modelį ir gyvenimą. Bet laikas eina, ir moteris pavargsta laukti tokio vyro, apie kurį svajojo, ir pasirenką kitą, pasiekiamesnį variantą. Tas pasirinkimas įtakoja tolimesnį gyvenimą. Ir tas gyvenimas kardinaliai skiriasi nuo išsvajotojo. Svajonė apie grąžų gyvenimą neišsipildo ir daroma išvada – svajonės tuščias reikalas. O iš tikrųjų reikėjo tik šiek tiek laiko išnešioti savąją svajonę iki tol, kada būsi pasiruošus jos išsipildymui.
Matome, kad, norėdami gyventi laimingą gyvenimą, pirmiausiai turime prisiminti apie kokį gyvenimą svajojame. Paanalizuokite savo gyvenimą, galbūt jis jau yra toks, apie kokį svajojote prieš 10, 20 metų, tik vedami naujos aplinkos ir naujų galimybių pamiršote, kad būtent apie tai ir svajojote. O tie, kas nebetiki svajonėmis, iš naujo mokinkitės svajoti ir kantriai laukti, kada svajonė išsipildys, ir būtinai tikėkite, kad būtent taip ir bus.
Patarimas tiems, kas turi galimybę būti šalia vaikų. Stebėkite juos, mokinkitės iš jų ir, svarbiausia, skatinkite juos svajoti ir tikėti stebuklais. Mūsų sūnus nuo mažens svajoja pastatyti raketą ir su visa šeima nuskristi į kosmosą. Jam penkeri, bet jis jau nubraižė raketos “schemą”, paskirstė kiekvienam skrendančiam vaidmenį, išmoko visas planetas ir intensyviai toliau studijuoja kosmosą. O svarbiausia, jis niekur neskuba. Jo svajonės išsipildymas – tik laiko klausimas. Leiskite ir jūs sau retkarčiais pasvajoti taip, tarsi visos svajonės išsipildytų.